fotografija

Fotografija
Nuo vaikystės stebėdavau savo tėtį ir jo aistrą perteikti juostiniu fotoaparatu tai, kas jam svarbu. Gerai pamenu vonios kambarį ir jame raudonai degančią lemputę, pamenu ir nuolat kylantį savo norą imti ir paspausti vonios kambario mažą šviesos jungiklį. Atsimenu ir tai, kad tik užėjus pas kruopščiai triūsiantį ir maigantį fotoprietaisus tėtį dingdavo tas begėdiškas noras apšviesti fotopopierių. Tėtės fotolaboratorijos pasaulis buvo man stebuklingas. Stebėdavau, kaip vandenyje panardintame popieriaus lape ryškėdavo vaizdas, ir džiaugdavausi. Dažniausiai nuotraukose regėdavau save. Tėtis labiausiai ir mėgdavo fotografuoti mane. Užaugau ir jau pasikeitė laikai. Nebeliko tėtės fotolaboratorijos, bet liko nuotraukos ir vaizdiniai… Aš taip pat fotografuoju.


RASOS BARTAŠEVIČIŪTĖS FOTOPORTRETAI

RASOS BARTAŠEVIČIŪTĖS FOTOISTORIJOS

Comments are closed